Sugiharos muziejus Kaune
Į Lietuvą, o tiksliau – į Kauną, kasmet atvyksta keliolika tūkstančių japonų. Ir visi jie keliauja aplankyti vienos konkrečios vietos. Tai Vaižganto gatvėje stovintis namas, pažymėtas 30 numeriu. Kuo jis toks svarbus japonams? 1939 metais pastatyta vila saugo japonų diplomato Čiunės Sugiharos gyvenimo ir darbo atminimą. O ši istorija ne mažiau dramatiška nei kino filmų siužetai.
Atvyko kaip žvalgas
1939 metų rudens pabaigoje į Lietuvą atvyksta Japonijos imperijos vicekonsulas Čiunė Sugihara. Oficiali jo atvykimo priežastis – gerinti Lietuvos ir Japonijos santykius bei stiprinti prekybinius ryšius. Kaune tarpukariu veikė 22 užsienio šalių diplomatinės atstovybės, todėl japono atvykimas nebuvo neįprastas reiškinys. Visgi egzistavo ir neoficialių diplomatų atsikėlimo priežasčių, mat Kaunas dėl savo geografinės padėties buvo itin patogi vieta šnipinėjimui. Nacistinės Vokietijos pasirašyta nepuolimo sutartis su Sovietų Sąjunga Japonijos vyriausybei iškėlė daug klausimų. Č. Sugihara į Kauną buvo atsiųstas kaip žvalgas. Čia diplomatas stropiai rinko informaciją apie sparčiai besikeičiančią politinę padėtį Europoje ir perdavė ją savo vyriausybei.
Karo apimta Europa
Situacija, dėl kurios Č. Sugihara atvyko į Kauną, ėmė smarkiai blogėti. Lenkijoje prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, į Lietuvą iš kaimyninės šalies pradėjo plūsti karo pabėgėliai, besigelbėjantys nuo sovietų ir nacių žiaurumo. Tačiau saugiu ir ramiu prieglobsčiu Lietuva, deja, netapo. Vos po nepilnų metų, 1940 m. birželį, į Lietuvą įsiveržė Sovietų Sąjunga, ir okupacijos siaubas pabėgėlius iš Lenkijos pasivijo čia. Nemažai atvykusių žmonių buvo žydų tautybės. Jie ėmė aktyviai ieškoti būdų pabėgti iš okupuotos Lietuvos ir kariaujančios Europos.
Nepakluso nurodymams
Č. Sugiharos, kaip žvalgo, vaidmuo šiandien pasaulyje mažai žinomas. Jo vardas garsiai skamba dėl visai kitų darbų, kuriuos jis nuveikė gyvendamas tarpukario Kaune. Karo pabėgėliai iš Lenkijos netrukus užplūdo diplomatinių atstovybių duris, ieškodami bent menkiausios vilties pabėgti iš Europos su užsienio šalių vizomis. Deja, dėl politinės situacijos daugumoje šalių įvestos griežtos vizų kvotos uždarė galimus kelius. Daug diplomatų atsisakė išduoti vizas, nes tai būtų reiškę nepaklusimą savo vyriausybėms. Tačiau Č. Sugihara buvo vienas iš nedaugelio, nusprendusių ištiesti pagalbos ranką karo nuskriaustiems žmonėms.
Įdomu tai, kad Japonijos imperijos vyriausybė uždraudė išduoti vizas tiems, kurie iš anksto nebuvo numatę šalies, į kurią keliaus iš Japonijos. Tam buvo reikalinga ir numatytos šalies viza. Visgi diplomatas, nepaisydamas nurodymų, vizas išrašė kiekvienam, kuris spėjo pas jį apsilankyti.
Istorija per patirtį
Skaičiuojama, jog savo kilniu ir drąsiu poelgiu Č. Sugihara išgelbėjo apie 6 000 gyvybių. Ši įkvepianti istorija nėra pamiršta. Istoriniame Radijo rajone ant šlaito įsikūrusi buvusi diplomato rezidencija ir šiandien plačiai atveria duris kiekvienam lankytojui. Čia veikia Sugiharos namų muziejus, kuriame vyksta ne tik japonų turistams skirtos ekskursijos, bet ir lietuviams pritaikytos patirtys.
Vila – tikras Kauno modernizmo architektūros pavyzdys. Nors iš lauko atrodo nedidelė, viduje, regis, būtų įmanoma pasiklysti. Vos įžengus pasitinka tam laikmečiui būdingas art deco interjeras. Kad patirtis būtų kuo autentiškesnė, svečiai, kaip įprasta japonų kultūroje, turi nusiauti batus ir apsiauti šlepetes. Vėliau vyksta žaliosios arbatos degustacija. Patyriminės ekskursijos metu muziejaus gidai jautriai pristato diplomato gyvenimą, šeimos istoriją ir sunkiai suvokiamą darbą, kurį jis slapta atliko savo kabinete.
Populiarėjantis Kaunas
Kauno miesto istorija išskirtinė ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio kontekste. 1919 m. tapęs laikinąja šalies sostine, Kaunas buvo vienintelis miestas pasaulyje, turintis tokį statusą. Sparčios statybos lėmė rekordinį miesto augimą. Vakarų šalių diplomatai atvežė savo žinias ir kultūrą. Per trumpą laiką Kaunas iš apleisto miestelio tapo blizgančia, modernia ir europietiška sostine.
Todėl nenuostabu, jog ekskursijos po Kauną tampa vis populiaresne pramoga šeimoms, draugų kompanijoms ar darbo kolektyvams. Kauno miesto gidai tarpukario istoriją geba atskleisti iš daugybės skirtingų perspektyvų. Rengiamos ekskursijos apie to meto žmones, pastatus, politiką, šventes ir maistą. Išalkusiems siūlomos ir tarpukario virtuvės degustacijos.
Jei planuojate šeimos, draugų ar kolektyvo šventę, verta į programą įtraukti ekskursiją po žavingąjį Kauną. Temų daug, jos pritaikytos įvairiems skoniams, todėl tikime, kad grįšite dar ne kartą. Iki pasivaikščiojimo Kaune!
Nuotraukų galerija
